31/05/2026
Kai gyveno Leonardo Fibonači (apie 1170–1240–1250 m.), finansų rinkos, o juo labiau prekyba jomis, atrodė visiškai kitaip. Šiuolaikinis treideris, žiūrintis į grafikus ekrane ir sekundės tikslumu vykdantis sandorius, viduramžių pirkliui atrodytų kaip burtininkas iš ateities.
Štai keletas esminių skirtumų, kaip prekyba atrodė Fibonači laikais ir kodėl ji buvo šviesmečiais nutolusi nuo dabartinės:
1. Jokių akcijų rinkų ar grafikųFibonači laikais akcijų rinkos (angl. stock markets) neegzistavo. Pirmoji oficiali akcijų birža atsidarė Amsterdame tik 1602 m. (su Rytų Indijos kompanija), t. y. praėjus beveik 400 metų po Fibonači mirties.Nebuvo jokių žvakių grafikų (juos japonų ryžių prekeiviai ištobulino tik XVIII a.).Nebuvo tokių rodiklių kaip RSI, VWAP ar judantieji vidurkiai.
2. Prekybos objektas – fizinės prekės ir valiutos. Pats Fibonači gimė Pizoje, bet augo ir dirbo Šiaurės Afrikoje (dabartiniame Alžyre), kur jo tėvas vadovavo prekybos postui. To meto prekyba sukosi aplink fizinius daiktus: šilką, prieskonius, grūdus, vilną ir metalus.Tiesa, egzistavo labai aktyvi valiutų keitimo rinka, nes kiekvienas Italijos miestas-valstybė (Piza, Florencija, Venecija) ir užsienio šalys kalė savo monetas. Pirkliai turėjo nuolat skaičiuoti skirtingų monetų vertę, grynumą ir svorį – tai buvo to meto „Forex“, tik atliekamas rankiniu būdu, ant popieriaus (arba pergamento).
3. Fibonači revoliucija: skaičiai, o ne lygiaiParadoksas, bet Fibonači savo garsiąją seką ($1, 1, 2, 3, 5, 8, 13...$) atrado spręsdamas praktinį uždavinį apie triušių dauginimąsi savo knygoje „Liber Abaci“ (1202 m.). Jis pats šių skaičių netaikė jokiems rinkos grafikams ar kainų lygiams nustatyti.Didžiausia jo įtaka prekybai buvo ta, kad jis atvežė į Europą hinduistų-arabų skaitmenų sistemą (0, 1, 2, 3...). Iki tol europiečiai naudojo romėniškus skaitmenis (X, L, C, M). Pabandykite sudauginti ar padalinti ilgus skaičius romėniškais skaitmenimis – tai buvo košmaras. Fibonači knyga išmokė pirklius greitai apskaičiuoti pelną, palūkanas, valiutų kursus ir svorius, kas iš esmės padėjo pamatus moderniajai komercijai.
4. Sandorių greitis ir informacija
Dabar: Sandoriai įvykdomi per milisekundes, o informacija apie įmonių pelnus ar makroekonominius duomenis visą pasaulį pasiekia akimirksniu.Tada: Informacija judėjo žirgų ar laivų greičiu. Norėdamas sužinoti grūdų kainą kitame Viduržemio jūros uoste, pirklys turėjo laukti savaites. Prekyba vykdavo pasirašant fizinius vekselius (angl. bills of exchange), kurie vėliau virto ankstyvąja bankininkystės sistema.Reziumė: Fibonači laikais pirkliams reikėjo ne nešiojamojo kompiuterio ir greito interneto, o ginkluotos apsaugos savo laivams ar karavanams, geros uoslės prekėms ir... Fibonači išpopuliarintų arabų skaitmenų, kad suvestų debetą su kreditu. O štai idėja, kad jo atrasta skaičių seka ir „auksinis pjūvis“ (61,8%) gali numatyti finansinio turto kainų atšokimus, gimė tik praėjus šimtmečiams po jo mirties, kai Charles Dow ir Ralph Nelson Elliott pradėjo analizuoti moderniųjų rinkų elgseną.
